Noriu tapti organų donoru. Kaip tai padaryti?

     Kaip vyksta donorų suradimas? Kaip sužinoma, kad donoras jau mirė, ir kaip užtikrinama, kad organai bus panaudoti?

     Prieš kelis mėnesius užpildžiau sutikimą po mirties dovanoti organus transplantacijai, bet donoro kortelės negavau iki šiol. Kodėl?

     Ar galiu tapti donoru, jei prieš 20 metų persirgau infekciniu hepatitu C?

     Ar tikrai organai nebus paimti iš žmogaus, kuris dar gali atsigauti (komos būsena)?

     Kokią naudą turi pasirašiusieji donoro kortelę ar organus transplantacijai padovanoję žuvusiojo artimieji?

     Ar reikia keisti donoro kortelę, pakeitus pavardę?

     Ar donoro kortelė galioja užsienyje?

     Ką daro su žmogaus organais, jei jo artimieji nesutinka jų dovanoti transplantacijai? Ar žmogų laidoja su organais, ar juos prieš tai išima? Ar tiesa, kad išimti organai atiduodami medicinos studentų tyrimams atlikti?

     Ar galiu pritarti organų donorystei, jei negaliu būti kraujo donoru?

     Ar pasirašant donoro kortelę reikia pasitikrinti sveikatą?

     Noriu tapti organų donoru. Kaip tai padaryti?

     Kiekvienas pilnametis Lietuvos pilietis gali pareikšti sutikimą, kad jo audiniai ir (ar) organai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai. Pareiškęs sutikimą žmogus gauna donoro kortelę. Plačiau skaitykite skiltyke „Donoro kortelė“

     Kaip vyksta donorų suradimas? Kaip sužinoma, kad donoras jau mirė, ir kaip užtikrinama, kad organai bus panaudoti?

     Organų donorais gali būti žmonės, kuriems nustatoma smegenų mirtis. Dažniausiai tai būna avarijų pasekmė, kai negrįžtamai pažeidžiamos smegenys. Visais atvejais nukentėję yra gabenami į intensyvios terapijos ir reanimacijos skyrius, kur teikiama medicinos pagalba, stengiamasi išgelbėti gyvybę. Deja, kartais sužeidimai būna per sunkūs, ir nukentėjusio išgelbėti neįmanoma. Jei gydytojų konsiliumas konstatuoja žmogaus smegenų mirtį, ši informacija perduodama Nacionaliniam transplantacijos biurui (NTB), kurio koordinatoriai budi visą parą. NTB duomenų bazėje patikrina, ar žmogus buvo pareiškęs sutikimą ar nesutikimą organų donorystei. Jei buvo pareikštas nesutikimas, visos tolimesnės procedūros yra nutrakiamos, audiniai ir organai yra neliečiami. Jei žmogus buvo pareiškęs sutikimą organų donorystei, ar nebuvo pareiškęs savo valios, mirusiojo artimųjų atsiklausiama sutikimo panaudoti organus transplantacijai. Jei artimieji prieštarauja, organų paėmimas nevykdomas. Jei artimieji sutinka dovanoti mirusiojo organus transplantacijai, potencialiam donorui vaistais palaikomas kraujospūdis, jis dirbtinai ventiliuojamas, šildomas, kol atvyks transplantologų brigada. Tuo pačiu metu atliekami tyrimai, parenkami tinkami organų persodinimui recipientai.

     Donoro kraujotakos palaikymas, mirus jo smegenims, labai sudėtingas ir brangus, ir ne visuomet tai pavyksta, kol atvyksta transplantologai. Šioje stadijoje viskas labiausiai priklauso nuo reanimatologų - jų darbo, žinių, patirties ir pasiaukojimo. Juk žymiai paprasčiau tiesiog konstatuoti, kad žmogus mirė, ir neužsikrauti sau papildomo darbo išsaugojant organus. Juk vien paprašyti artimųjų dovanoti organus transplantacijai - labai didelis emocinis krūvis, ir ne kiekvienas jį sugeba pakelti.

     Prieš kelis mėnesius užpildžiau sutikimą po mirties dovanoti organus transplantacijai, bet donoro kortelės negavau iki šiol. Kodėl?

     Užpildyti sutikimai siunčiami į Nacionalinį transplantacijos biurą (NTB) - jis vienintelis tvarko donorų ir recipientų registrą, gamina donoro korteles ir išsiunčia jas registruotu laišku sutikimą pasirašiusiems žmonėms. Jei per vieną mėnesį negavote donoro kortelės, kreipkitės tiesiai į NTB, nes tik jo darbuotojai gali pasakyti, kodėl kortelė vėluoja. NTB telefonas (8-5) 2796096, el.paštas info@transplantacija.lt .

     Ar galiu tapti donoru, jei prieš 20 metų persirgau infekciniu hepatitu C?

     Kraujo duoti negalite, tačiau pareikšti sutikimą po mirties dovanoti organus transplantacijai - taip. Tarp laukiančiųjų organo transplantacijos taip pat yra žmonių, persirgusių hepatitais, o jiems persodinti persirgusio hepatitu žmogaus organus galima, nes jie šia infekcija antrą kartą neužsikrės.

     Ar tikrai organai nebus paimti iš žmogaus, kuris dar gali atsigauti (komos būsena)?

     Organai transplantacijai gali būti paimti tik iš tokio donoro, kuriam nustatyta smegenų mirtis. Smegenų mirtis - tai būsena, kai dėl pažeidimų smegenyse nebėra kraujotakos, jos nebemaitinamos, ko pasekoje vyksta negrįžtami procesai (smegenys žūsta), bet pačiam organizme kraujotaka išlieka. Koma nėra smegenų mirtis, ir organai iš tokio žmogaus tikrai nebus imami. Smegenų mirties nustatymo kriterijai yra labai griežti, o nustatytą smegenų mirtį turi patvirtinti speciali diagnostika ir mažiausiai trijų gydytojų konsiliumas.

     Kokią naudą turi pasirašiusieji donoro kortelę ar organus transplantacijai padovanoję žuvusiojo artimieji?

     Jeigu kalbame apie dovaną, tai turbūt kiekvienas suprantame, kad už suteiktą dovaną mes nesitikime jokio atlygio. Kitaip tai nėra dovanojimas. Lygiai tas pats pasakytina apie organų dovanojimą transplantacijai. Taigi tikrai už šį gerą darbą nesitikėkime materialinės naudos.

     Kitas dalykas - moralinis pasitenkinimas, kad galėsi nesavanaudiškai padėti kitiems.

     O svarbiausia nauda, kurią gauna pasirašiusieji donoro kortelę - jie apsaugo savo artimuosius. Jei žmogui nustatoma smegenų mirtis, jo artimųjų vistiek paklaus, ar jie neprieštarauja organų donorystei. Artimiesiems tuo skaudžiu momentu ir taip pakanka išgyvenimų, o dar pakankamai greitai reikia priimti kitą sunkų sprendimą - kaip pasielgti. Ar dovanoti organus transplantacijai, ar ne. Jei artimieji nežino mirusiojo valios, kaip jie bepasielgtų, juos visą gyvenimą kankins mintis - ar jie pasielgė teisingai. O jei žmogus turėjo donoro kortelę, nuo artimųjų nuimamas papildomas psichologinis krūvis ir nereikalingas stresas.

     Jau nekalbame apie tai, kad sutikdami po mirties tapti organų donoru ir suteikdami viltį sunkiai sergantiems ligoniams, mes ir patys tikimės, kad ir kiti žmonės pasielgs taip pat kaip ir mes, jei kada nors mums ar mūsų artimiesiems prireiks transplantacijos.

     Ar reikia keisti donoro kortelę, pakeitus pavardę?

     Donorai yra identifikuojami pagal asmens kodą (juk yra ne vienas žmogus su tuo pačiu vardu ir pavarde, bet asmens kodas kiekvieno asmens yra skirtingas), todėl keisti donoro kortelės nereikia. Galite apie pavardės pasikeitimą pranešti Nacionaliniam transplantacijos biurui.

     Ar donoro kortelė galioja užsienyje?

     Užsienyje donoro kortelė negalioja, kiekviena šalis turi savo įstatymus, reglamentuojančius organų donorystę ir organų paėmimą. Šiuo metu jau kalbama apie europinę donoro kortelę, kuri galiotų visose ES šalyse, bet kol kas ji dar nėra patvirtinta.

     Ką daro su žmogaus organais, jei jo artimieji nesutinka jų dovanoti transplantacijai? Ar žmogų laidoja su organais, ar juos prieš tai išima? Ar tiesa, kad išimti organai atiduodami medicinos studentų tyrimams atlikti?

     Jei žmogui po jo mirties daromas skrodimas, paimami nedideli organų ir audinių mėginiai, kurie reikalingi patanatominei ekspertizei padaryti, o patys organai paliekami savo vietoje. Jei skrodimas nedaromas, tai atsakymas ir taip aiškus. Atitinkamai atsakytas ir klausimas, ar organai naudojami medicinos studentų tyrimams - jei organai neišimami, tai jie ir studentų tyrimams nenaudojami.

     Ar galiu pritarti organų donorystei, jei negaliu būti kraujo donoru?

     Kraujo donorais žmonės negali būti dėl įvairių priežasčių - lėtinių ligų, virusinių infekcijų ir pan. Pritarti organų donorystei gali kiekvienas, nes organų donoro tinkamumas tikrinamas tik po jo mirties (nustačius smegenų mirtį), ir tuomet sprendžiama, ar galima šio donoro organus naudoti transplantacijai.

     Ar pasirašant donoro kortelę reikia pasitikrinti sveikatą?

     Pasirašant donoro kortelę (sutikimą po savo mirties dovanoti organus transplantacijai), tikrintis sveikatos nereikia - ji būtų tikrinama tik tuo atveju, jei žmogus taptų potencialiu donoru (būtų nustatyta smegenų mirtis). Pasirašyti donoro kortelę gali ir tie žmonės, kurie yra įsitikinę, kad jų organai netiks transplantacijai, nes donoro kortelės turėjimas reiškia pritarimą pačiai organų donorystei, o ne faktą, kad organai bus panaudoti transplantacijai.

     Kiekvieną potencialų donorą medikai nuodugniai ištiria, ir tik tuomet sprendžia apie organų tinkamumą transplantacijai.