Kontaktai
Mob. 8 600 76666
8 677 66666
info@donoryste.eu
Video
Klipas Donorystė
Interviu su Asociacijos „Donorystė“ prezidentu
Nuorodos
NTB
Nacionalinis kraujo centras
36,6
Lankomumas
Depresija – liga, o ne bloga nuotaika
     Negaliu nesureaguoti į pasirodžiusį Piliečio straipsnį apie depresiją. Dar daugelis mano, kad depresija – tai bloga nuotaika, Žmogaus nenoras, tingėjimas, valios trūkumas.
     Depresija – tai psichikos sutrikimas, kurį reikia diagnozuoti ir gydyti. Jeigu tai bus ir ne depresija, juk visgi apsilankyti profilaktiškai pas gydytoją dar niekam nepakenkė sveikatai. Patarimai, kad užtenka išsimiegoti, nebūti vienam, apsipirkti, būti geram kitiems ir kt. Šie patarimai yra beverčiai, nes depresija sergantis žmogus tiesiog „negirdi“ mūsų. Jis giliai paniręs į savo vidinę tuštumą.
     Depresija – labai paplitęs sutrikimas. Pasaulinė sveikatos organizacija spėja, kad 2020 m. pasaulyje depresija tarp negalės priežasčių bus antra po išeminių širdies ligų. Depresija – tai nuotaikos (afektinis) sutrikimas, kuris pasireiškia liūdna nuotaika, sumažėjusiu pasitenkinimu, interesų praradimu, energijos išsekimu, padidėjusiu nuovargiu.
     Depresija – rimta ir dažna liga, kuri negydoma, neretai baigiasi mirtimi. Jos paplitimas siekia 6 proc. Tiek depresija, tiek kiti nuotaikos sutrikimai sąlygojami daugelio priežasčių, t.y. genetinių veiksnių – paveldėjimo; tam tikrų organizmo fiziologinių ypatybių (pvz. neuromediatorių – noradrenalino, serotonino kiekio, jų išsiskyrimo. Paaiškinimas: neuromediatoriai – tai junginiai, kurie sintetinami nervinėse ląstelėse (neuronuose), t.y. fermentai, kofaktoriai ir substratai); gyvenamosios aplinkos veiksnių, t.y. skurdo, smurto ir kt.; įvairių kitų ligų, t.y. nepagydoma ar lėtinė kita liga; apsinuodijimo/ų kai kuriomis medžiagomis; psichologinių ir socialinių problemų (artimųjų netektis, artimųjų ligos, darbo praradimas, ilgalaikė bedarbystė, lėtinė liga, skyrybos, nuolatinė įtampa, nesaugumas, ilgalaikis stresas ir kt.). Paprastai depresiją sukelia ne viena, o kelios priežastys.
     Depresijos pagrindas – tai neuromediatorių (serotonino ir noradrenalino) apykaitos sutrikimas, jų sumažėjimas. Tai vyksta nervinėse ląstelėse ir tokie pasiūlymai – kaip viskas bus gerai, būk drąsesnis, daugiau valios ar kita – tikrai nepadeda.
     Beveik visais atvejais pasireiškia tokie depresijos simptomai/požymiai:
     - sumažėjusi dėmesio koncentracija,
     - kaltės jausmas,
     - sumažėjęs pasitikėjimas savimi,
     - pesimistinės mintys apie ateitį,
     - savižudiškos mintys ar veiksmai,
     - miego ir apetito sutrikimai.
 
     Depresijai būdingos įvairios formos, kartais vietoj liūdesio gali pasireikšti nerimas, kai kurie pacientai pradeda gausiai vartoti alkoholį, kitas psichotropines medžiagas, kiti būna irzlūs ir t.t.
     Pagrindinės depresijos formos:
     1. Didžioji depresija. Ji pasireiškia tokiais simptomais/požymiais:
     * prislėgta, liūdna nuotaika. Kartais, ypač vaikams – irzli nuotaika. Nuotaika būna didžiąją dienos dalį, beveik kasdien;
     * sumažėję interesai ir pasitenkinimas bet kokia veikla;
     * svorio pokyčiai - sumažėjimas ar padidėjimas;
     * miego sutrikimai - mieguistumas arba nemiga;
     * kasdieninis nuovargis;
     * nepaaiškinamas arba kliedesinis kaltės jausmas, savęs nuvertinimas;
     * sumažėjusi dėmesio koncentracija, kūrybiškumas;
     * savižudiškos mintys ir ketinimai, kartais - mėginimas žudytis.
 
     2. Somatinio tipo depresija. Šiai formai būdingesni organizmo simptomai/pokyčiai, kurie kartais painiojami su kitomis ligomis:
     * sumažėję interesai ir pasitenkinimas;
     * ankstesnis nubudimas rytais (dviem valandom ir daugiau);
     * susilpnėjusi reakcija į įvairius išgyvenimus;
     * požymiai sunkesni rytais;
     * apetito sumažėjimas ir svorio kritimas;
     * lytinio aktyvumo sutrikimas;
     * širdies ritmo sutrikimai, skausmas širdies plote, nerimas, mirties baimė (kardialinė depresijos forma);
     * galvos skausmas, baimė išprotėti, nerimas (cefalginė depresija);
     * virškinamojo trakto sutrikimai, vidurių užkietėjimai, pilvo skausmai, liežuvio skausmas (abdominalinė depresijos forma).
 
     3. Melancholinio tipo depresija. Jai būdingi šie simptomai/požymiai:
     * interesų ir pasitenkinimo įvairia veikla sumažėjimas (būtinas požymis);
     * silpna ir nepakankama reakcija į malonius dirgiklius (būtinas požymis);
     * kiti, nebūtini simptomai: liūdna nuotaika, ryškesnė rytais, ankstesnis nubudimas rytais, apetito sumažėjimas ir svorio kritimas, nepagrįstas kaltės jausmas.
 
     Depresija skirstoma į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią.
     Kartais sunki depresija gali turėti psichozės simptomų – kliedesių, haliucinacijų. Depresijos diagnozė patvirtinama, kai minėti požymiai pasireiškia nuolat, ne mažiau nei dvi savaites.
     Depresijos gydymas priklauso nuo depresijos formos, paciento amžiaus ir pageidavimų. Depresija yra sunkiai pagydoma liga, dažnai galimi jos pasikartojimai (atkryčiai/recidyvai). Tai liga visam gyvenimui. Dažnai siekiama ne išgydyti depresiją, bet pasiekti ligos simptomų/požymių išnykimo.
     Depresija gydoma antidepresantais (gydymas ilgas, apie 2-3 mėnesiai, juos reikia vartoti net kai depresijos požymiai praeina), psichoterapija (dažnai tai yra pagalbinis metodas, jis reikalauja daug laiko ir paciento pasiryžimo, tačiau įdėjus pastangų psichoterapija būna labai efektyvi), kiti metodai (magnetiniai, elektriniai gydymo metodai, miego ribojimas, šviesos terapija ir kt.), socialinė pagalba (paciento, jo artimųjų mokymas).
     Statistiniais duomenimis apie 10 procentų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, o prie jų priskyrus ir švelnias, dažniausiai neatpažintas depresijas, būtų jau apie 25 procentus, tačiau dar galimas didesnis procentas, nes ne visi ligoniai patenka į gydytojų akiratį, todėl svarbu kuo anksčiau pastebėti ligos pradžią, nes nuo simptomų pasireiškimo ir gydymo pradžios intervalo priklauso gydymo efektyvumas.
     Dažnai žmogus įsivaizduoja esąs sveikas ir nuotaikų kaitą priima kaip natūralią jausmų išreiškimo galimybę. Sunkiausiai diagnozuojama lengva depresijos forma.
     Lengva depresija - tai depresijos silpna išraiška, kuri netrukdo veiklai, tačiau kartais pasireiškia trumpi depresijos epizodai. Sunku diagnozuoti dėl skurdžios simptomatikos, todėl dažnai ligonių įvertinama, kaip liūdesio išraiška.
     Negydant liga gali tęstis 6-12 mėn., nuo šios ligos kenčia ne tik pacientas, tačiau ir aplinkiniai.
     Depresijos išeitys yra itin skaudžios: lėtinė forma, savižudybė (50 proc. depresija sergančiųjų bando žudytis, o 10-15 proc. nusižudo), lėtinės ar nepagydomos depresijos atsiradimas, trukdo kasdieninei veiklai. Dažnai tokia depresija nepagydoma nei vaistais, nei psichoterapija.
     Būkime dėmesingi sau ir kitiems. Nenumokime ranka į depresijos simptomus, ieškokime pagalbos, kad paskui nesistebėtumėme, kai vienas ar kitas žmogus tiesiog pasitraukia iš mūsų tarpo.
     Saugokime save ir kitus.
 
Rasa Kuodytė-Kazielienė
Viešosios įstaigos „Humanizmo centras“ direktorė, psichologė, visuomenės sveikatos specialistė
 
www.DELFI.lt, 2013-04-24
DELFI: http://gyvenimas.delfi.lt/grozis_ir_sveikata/depresija-liga-o-ne-bloga-nuotaika.d?id=61220859#ixzz2RMetqypw

Apklausos
Ar žinote, kaip gauti donoro kortelę?
Taip
Ne
Sužinojau šioje svetainėje
Pasirašyk internetu
Donoro kortelė internetu
Socialinis tinklas
Asociacija Donorystė

Reklamuokite taip pat ir savo puslapį
Donoro kortelę turi:
Donoro kortelę yra pasirašę
Rėmėjai ir draugai
LRT
VIP Centras
Vilniaus oro uostas
Eurovaistinė
PrintShop
Studentų farmacininkų draugija
VLmedicina
Reklama
Sapnai.net