 Kas yra donoro kortelė?
Donoro kortelė - tai patvirtinimas, kad jos turėtojas savanoriškai ir neatlygintinai sutinka po savo mirties dovanoti organus ir (ar) audinius transplantacijai.
Kaip gauti donoro kortelę?
Donoro kortelę gali gauti asmuo, užpildęs sutikimą, kad jo audiniai ir (ar) organai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai. Dėl sutikimo formos užpildymo asmuo turi „kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantį bet kurios specialybės gydytoją“.
„Sveikatos priežiūros įstaigos vadovai privalo užtikrinti, kad kiekvienas įstaigoje dirbantis gydytojas būtų informuotas, kur saugomos ... asmens sutikimo ar nesutikimo, kad jo audiniai ir (ar) po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai, formos ir kad jos būtų pasiekiamos gydytojui šios įstaigos darbo metu“. (Kabutėse cituojamas SAM 2000-06-30 įsakymas Nr. 368 „Dėl asmens sutikimo ar nesutikimo, kad jo audiniai ir (ar) organai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai pareiškimo ir jo registravimo sveikatos priežiūros įstaigoje tvarkos patvirtinimo“).
Užpildyta forma siunčiama į Nacionalinį transplantacijos biurą (NTB), ten pareiškėjo duomenys suvedami į donorų registrą, pagaminama donoro kortelė ir registruotu laišku išsiunčiama sutikimą užpildžiusiam asmeniui. Donoro kortelės gali tekti laukti apie mėnesį laiko. Jei per mėnesį laiko negavote donoro kortelės, kreipkitės tiesiai į NTB (tel. (8-5) 2796096, el. paštas info@transplantacija.lt ) - tik ten galėsite sužinoti, kodėl dar neturite donoro kortelės.
Asmenys, užpildę nesutikimo formą, donoro kortelės negauna - jiems išsiunčiamas pranešimas, kad jų valia užregistruota, ir jų audiniai ir organai nebus naudojami transplantacijai.
Kas gali gauti donoro kortelę?
Donoro kortelę gali gauti „kiekvienas veiksnus asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų“. Žinoma, tas asmuo turi būti Lietuvos pilietis. Daugiau jokių apribojimų nėra.
„Mano organai netinka transplantacijai“
Didelė dalis žmonių, paklausti, kodėl neturi donoro kortelės, atsako, jog jie jau per seni būti donorais, jie serga įvairiomis ligomis, ir jų organai jau niekam netinkami.
Abejojantiems gal bus įdomu žinoti, kad vyriausias donoras, iš kurio buvo persodinti inkstai, buvo 90-ies metų, o audinių donoras - 102 metų. Taigi amžius tikrai nėra kliūtis išreikšti savo valią.
Abejonės dėl savo sveikatos būklės irgi neturėtų būti atsisakymo tapti donoru priežastimi, kadangi sveikatos būklė nėra tas kriterijus, kuris lemia mūsų nusistatymą donorystės atžvilgiu. Pasirašydami sutikimą tapti donoru, mes išreiškiame savo valią, o tos valios vykdytojais bus medikai, kurie tik po mūsų mirties galės nuspręsti, ar mūsų organai tinkami transplantacijai, ar ne. Geičiausiai mes niekada netapsime donorais, bet būti gerais, kitais besirūpinančiais žmonėmis mums niekas negali uždrausti.
„Nenoriu dovanoti širdies“
Kartais žmonės dėl vienokių ar kitokių sumetimų nenori, kad kai kurie jų organai būtų panaudoti transplantacijai, bet pritaria organu donorystei ir sutiktu dovanoti kitus organus. Tokiu atveju, pildant sutikimą dovanoti organus transplantacijai, galima pasirinkti vieną iš trijų punktų: „Sutinku, kad mano audiniai ir (ar) organai po mano mirties būtų panaudoti transplantacijai (tinkamą variantą pažymėti x):
bet kurie audiniai ir organai;
audiniai ir organai, išskyrus ................................................................;
tik .............................................................................................................. .“
Ar galima pakeisti nuomonę?
Gyvenime pasitaiko visokių situacijų - galbūt šiandien pasakę „taip“, rytoj mes galvosime „ne“. Viena moteris, palaidojusi savo brolį, ir nesutikusi dovanoti jo organų transplantacijai, po kurio laiko pati parašė sutikimą, kad jos audiniai ir organai po jos mirties būtų panaudoti transplantacijai.
Teisės aktai numato neribotą galimybę pakeisti savo nuomonę - šiandien pareiškę sutikimą tapti donoru, rytoj galite apsigalvoti ir pareikšti nesutikimą, arba atvirkščiai - vietoj nesutikimo galite pareikšti sutikimą. O poryt galite dar kartą apsigalvoti. Bet kokiu atveju, atsitikus nelaimei, bus atsižvelgta į paskutinį jūsų pareikštą norą.
Ar gali donoro kortelę pasirašyti kitas asmuo?
Sutikimą dovanoti po mirties organus transplantacijai kiekvienas asmuo gali pasirašyti tik pats už save. Pasirašant sutikimą asmens duomenys yra sutikrinami pagal pateiktą asmens dokumentą, kuriame turi būti nuotrauka, vardas, pavardė ir asmens kodas. Jei asmuo neturi jo tapatybę patvirtinančio dokumento, sutikimas nepriimamas.
Pametėte kortelę
Jei pametėte kortelę - kreipkitės į Nacionalinį transplantacijos biurą (tel. (8-5) 2796096, el. paštas info@transplantacija.lt ). Bet netgi neturint kortelės, jūsų pareikšta valia dėl donorystės yra užregistruota donorų ir recipientų registre. Beje, donoro kortelę nešiotis neprivalu - bet kokiu atveju žmogaus valia bus tikrinama pagal registro duomenis, o ne pagal kortelės turėjimo faktą. Juk žmogus, turintis donoro kortelę, gali būti vakar pareiškęs nesutikimą tapti donoru.
Ar reikia keisti donoro kortelę, pakeitus pavardę?
Donorai yra identifikuojami pagal asmens kodą (juk yra ne vienas žmogus su tuo pačiu vardu ir pavarde, bet asmens kodas kiekvieno asmens yra skirtingas), todėl keisti donoro kortelės nereikia. Galite apie pavardės pasikeitimą pranešti Nacionaliniam transplantacijos biurui.
Ar donoro kortelė galioja užsienyje?
Užsienyje donoro kortelė negalioja, kiekviena šalis turi savo įstatymus, reglamentuojančius organų donorystę ir organų paėmimą. Šiuo metu jau kalbama apie europinę donoro kortelę, kuri galiotų visose ES šalyse, bet kol kas ji dar nėra patvirtinta.
|
