Visa tiesa apie kraujo perpylimą

     Kraujas – tai specifinė suspensija, susidedanti iš skystos dalies – plazmos, ir kraujo ląstelių. Suaugusio žmogaus kraujas sudaro 1/12 jo masės. Tai yra 5-6 litrai.

KRAUJO REIKŠMĖ

     Kraujas organizmui gyvybiškai svarbus. Jis aprūpina žmogaus audinius ir organus būtinomis maisto medžiagomis. Be kraujo audiniai mirtų iš bado. Pagrindinės kraujo atliekamos funkcijos:

     1) pernešimo – kraujas perneša dujas (deguonį ir anglies dvideginį), maisto medžiagas, medžiagų apykaitos produktus, vitaminus, hormonus, elektrolitus, netgi šilumą;

     2) apsauginė – kraujo ląstelės dalyvauja imuniteto reakcijose, saugo organizmą nuo svetimkūnių ir mikrobų; be to, kraujas geba krešėti, todėl apsaugo nuo nukraujavimo traumų metu;

     3) kraujas palaiko organizmo pusiausvyrą (homeostazę) – nekintamą pH ir jonų pasiskirstymą.

     Ramybės metu kraujagyslėmis cirkuliuoja ne visas kraujas, tam tikra jo dalis „sandėliuojama“ blužnyje, kepenyse. Prireikus, šios sankaupos išmetamos į bendrą kraujo apytaką (tuomet susitraukia blužnis, todėl, staiga pradėjus bėgti, jaučiamas nemalonus tempimo jausmas po kairiuoju šonkaulių lanku). Net netekus ketvirtadalio kraujo, organizmas gyvuoja be ryškesnių sutrikimų.

KRAUJO GRUPĖS

     Kraujo grupė nepriklauso nuo lyties ir amžiaus. Ji yra paveldima ir išlieka visą gyvenimą.
ABO kraujo grupių sistemą sudarė austrų mokslininkas dr. Karlas Landsteineris, už tai apdovanotas Nobelio premija. Mokslininko gimimo diena (birželio 14-oji) 2005 metais paskelbta Pasauline kraujo donorų diena ir minima visame pasaulyje.

     Yra išskirtos 4 kraujo grupės – 0 (I), A (II), B (III) ir AB (IV). Taip pat yra Rezus sistema: kai kraujyje yra Rh faktorius, turint omenyje kraujo savybes, toks kraujas vadinamas rezus teigiamu (Rh ), o kai jo nėra – rezus neigiamas (Rh-). Apie 15 proc. žmonių populiacijos šio faktoriaus neturi (Rh-).

     Manoma, kad europiečių ABO sistemos kraujo grupių proporcijos beveik tokios pat: 0 (I) kraujo grupę turi 33,5 procento, A (II) – 37,8 procento, B(III) – 20,5 procento, AB (IV) – 8,1 procento europiečių.

KAS KAM GALI DUOTI KRAUJO?

     Pirmosios žinios apie kraujo perpylimą Lietuvoje randamos 1875 m. Vilniaus medicinos draugijos protokoluose. Iki 1923 m. Lietuvos medicininėje literatūroje apie kraujo perpylimą daugiau žinių nėra. Pirmuosius kraujo perpylimus tarpukario Lietuvoje, Kaune, atliko prof. V. Kuzma chirurginėje klinikoje, o 1926 m. ir prof. P. Mažylis akušerijos klinikoje.

     Kai ištinka nelaimė ar prigriebia liga – kartais netgi būtina perpilti kraują.

     Reikalavimai kraujo perpylimui (transfuzijai) dabar ir prieš 20-30 metų tikrai patobulėjo, sugriežtėjo. Dabar Sveikatos apsaugos ministerija yra išleidusi reikalavimus, kuriais turi vadovautis kiekvienas gydytojas, atliekantis transfuziją.

     Prieš atlikdamas kraujo perpylimą, gydytojas su pacientu turi išsiaiškinti buvusius paciento kraujo ir jo komponentų perpylimus, reakcijas, komplikacijas ir atlikti kraujo imunohematologinį tyrimą. Būtinai nustatoma kraujo grupė pagal ABO ir Rh(D) ir, radus antikūnų, pagal kitas kraujo grupių eritrocitinių antigenų sistemas, taip pat atliekamas antikūnų patikrinimas ir, esant teigiamiems šio tyrimo rezultatams, – antikūnų identifikavimas.

     Donoras parenkamas remiantis ligonio kraujo, imunohematologinio tyrimo rezultatais. Recipientams, kuriems patikrinimo metu antikūnų nenustatyta, kraujas perpylimui parenkamas pagal ABO ir Rh(D) sistemas.

     Recipientams, kuriems patikrinimo metu buvo nustatyti ir identifikuoti antikūnai, transfuzinė terpė parenkama atsižvelgiant į nustatytus eritrocitinius antikūnus (donorinė transfuzinė terpė negali turėti šių antigenų). Recipiento ir donoro kraujo suderinamumo mėginiai atliekami kas kiekvieną eritrocitų masės (konservuoto kraujo) vienetą. Ant kiekvieno suderinto eritrocitų masės (konservuoto kraujo) vieneto užklijuojama speciali suderinta eritrocitų masės (konservuoto kraujo) vienetą nurodanti etiketė.

     Dabar, jei tik įmanoma, stengiamasi pilti tik tos pačios ABO grupės ir Rh kraują. Tik labai skubiu atveju pateisinama perpilti kraują, kai ABO grupė ir/ar Rh faktorius donoro ir recipiento skiriasi. Tuomet recipiento organizme gali (nebūtinai) pasigaminti antikūnų. Jei taip atsitiko (t.y. gavosi sensibilizacija) – kitą kartą, kai prireiks skubaus kraujo perpylimo, jau nebus galima atlikti kitos ABO grupės ir Rh faktoriaus transfuzijos. Paprastai tariant, dabartinėje medicinoje stengiamasi perpilti tos pačios grupės kraują.

     Tolesni paaiškinimai, kurios grupės kraują kokiam pacientui galima perpilti, yra daugiau teoriniai, o ne praktiniai nes praktikoje, kaip jau buvo minėta, tokios transfuzijos atliekamos tik ypač skubiais atvejais.

     A ir B grupės.

     A grupės kraujyje yra antikūnių grupės antigenams, taigi B grupės kraują A grupės kraujas atmeta. Jei B grupę turintis žmogus duotų kraujo tam, kurio kraujo grupė A, kraujo kūneliai agliutinuotų (suliptų) – A grupės kraujyje esantys antikūnai „pultų“ B grupės antigenus. Jei kraują perpilsime atvirkščiai – bus tas pat. Taigi A ir B grupių kraują turintys žmonės vienas kitam kraujo duoti negali.

     AB kraujo grupės atstovai – universalūs gavėjai.
Šios grupės kraujyje nėra antikūnų nei A, nei B grupei, taigi tai universalaus gavėjo kraujas. Tačiau jame yra A ir B antigenų, aktyvinančių tam tikrus antikūnus, todėl jį atmeta visų kitų grupių kraujas. Taigi tokį kraują perpilti galima tik tos pačios kraujo grupės žmonėms.

     0 grupė - universalūs donorai (kraujo davėjai)

     0 grupės kraujyje yra antikūnų ir A, ir B antigenams. Tai reiškia, kad jis atmeta visų kitų grupių kraują. Vadinasi, 0 grupės turėtojui galima perpilti tik tos pačios grupės kraują. Šios grupės kraujyje nėra nei A, nei B antigenų, todėl nekyla jokia antigeno ir antikūnio reakcija. Tai universalus donoro kraujas.

Šaltinis: svzm.lt (Sveikas žmogus)