Kontaktai
Mob. 8 600 76666
8 677 66666
info@donoryste.eu
Video
Klipas Donorystė
Interviu su Asociacijos „Donorystė“ prezidentu
Donorystės himnas
Nuorodos
NTB
Nacionalinis kraujo centras
36,6
Lankomumas
Sandra - Apie donorystę

Apie donorystę



Sandra     Turbūt dažnas esame susidūrę su donorystės sąvoka. Donorystė yra žmogaus audinių, organų ar kraujo, numatytų naudoti žmonėms, davimas. Daugelis mūsų gana lengvai ryžtasi tapti kraujo donorais, nes tai yra paprastesnė donorystės forma, tačiau vis tiek labai svarbi. Jau XII a. gydytojai suprato, kad kraujo perpylimu galima gydyti ligas.
     Nuo nepriklausomybės atkūrimo iki 1995m. kraujo donorystė mūsų šalyje buvo grindžiama neatlygintinos donorystės principu. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, atlygintinai kraujo duodantys donorai iki šiol sudaro daugiau kaip 50 proc. donacijų besivystančiose šalyse, tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse neatlygintinų donacijų skaičius siekia 98-100 proc. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos valstybių, šiuo metu siekiama, kad kraujo donorystė būtų tik neatlygintina. Tačiau kelias atgal prie neatlygintinos donorystės Lietuvoje nėra toks lengvas ir greitas, kaip norėtųsi, bet jau galima teigti, kad ji pamažu populiarėja.
     Kaip rodo statistika, kasdien Lietuvoje kraujo reikia 100-120 žmonių. O kad būtų užtikrintas kraujo ir jo komponentų poreikis, būtina, kad į didžiuosiuose miestuose esančius kraujo centrus kasdien ateitų ir kraujo duotų 380-400 donorų. Taigi sveikata priklauso nuo mūsų pačių ir nuo kitų. Reiktų nepaprastai stiprinti šį bendrumo jausmą, kad žmogus ieškotų būdų padėti, stiprintų kitus, suvoktų, kad gali prisidėti prie kito gerovės. Sunku vertinti, kas yra geriau – neatlygintina kraujo donorystė ar kraujo donorystė už pinigus, nes žmogaus įnašas yra lygiai toks pat, jo kraujas vienodai priimamas, nepaisant tikslų ir ketinimų, dėl kurių jis duodamas. Geriau šį klausimą reiktų palikti žmogaus sąžinei, jo moraliniams įsitikinimams.
     Mūsų visuomenėje atsargiai bandoma kalbėti apie organų donorystę. Taip yra turbūt todėl, kad organų donorystė mūsų žmonėms dažnai asocijuojasi ne su dovanojama gyvybe, bet su mirtimi. Juk susimąstydami padovanoti savo organus kitiems, mes patys to nenorėdami pripažįstame savo laikinumą, patvirtiname, kad yra dalykų, kurių išvengti neįmanoma. Be to, dažnai trūksta informacijos, kad žmogus būtų tikras ir galėtų pasiryžti pats tapti donoru ar paaukotų savo artimojo organus bei audinius, todėl žmonės neretai blaškosi tarp su donoryste susijusių mitų, prietarų ir klaidingų įsitikinimų.
     Nepagrįstai yra manoma, jog, jei gydytojai žinos, kad norima būti donoru, jie nesistengs išsaugoti gyvybės. Apsispręsti trukdo ir nepakankama pagarba donorui. Daugelis teigia, kad už dovanotus organus mokamos kompensacijos: taip sumenkinama donorystės kilni esmė. Dėl šių priežasčių mūsų šalyje nėra populiarios donoro kortelės. Nedaug žmonių ryžtasi jas įsigyti ir taip išreikšti norą, kad audiniai ir /ar organai po mirties būtų panaudoti transplantacijai. Tą patvirtina faktas, kad pagal atliekamų transplantacijų skaičių milijonui gyventojų Lietuva užima vieną iš paskutinių vietų pasaulyje.
     Turbūt geriausiai supranta donorystės svarbą tie, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai su ja susidūrė. Tuomet, kai slaugai sau brangų žmogų, prisimeni ir šimtus kitų, kurie metų metus laukia gyvybiškai svarbių organų persodinimo operacijos. Sužinai, kad vienas donoras gali išgelbėti net septynių žmonių gyvybes.
     Kaip teigia Nacionalinio organų transplantacijos biuro darbuotoja J. Širokova: ,,Niekada negali žinoti, kada tave ar tavo artimuosius ištiks nelaimė, kada jūsų gyvybė priklausys nuo kitų žmonių supratingumo ir geroviškumo“.
     Aš taip pat drąsiai negalėčiau pasakyti, kad ketinu įsigyti donoro kortelę, nes lieka dar daug neatsakytų klausimų: man reiktų tiek specialistų informacijos, tiek klausti savęs, ar tokiu žingsniu neįžeidžiu savo tėvų.
     Gal kiekvienas žmogus, prieš sutikdamas tapti donoru, turi nueiti tam tikrų svarstymų kelią, kad donorystė išties taptų broliškos meilės išraiška. Sudvejoti nėra nieko blogo, juk mes gimstame, atpažįstame, puoselėjame, priimame savo kūną, su juo siejame savo esmę, todėl nenorime, kad jis būtų pažeidžiamas, ardomas...
     Svarbu paminėti, kad daugelis religijų pritaria ir palaiko organų donorystę, teigia, kad ji yra etiškai ir morališkai priimtina, tik įvairios religijos pateikia savo patikslinimus. Pavyzdžiui, musulmonai nurodo, kad donorų organai turi būti transplantuojami nedelsiant, o liuteronai nustato, kad organai neturi būti parduodami. Judaizmas moko, kad žmogaus gyvybės išsaugojimas yra svarbesnis nei kūno neliečiamumas. Jei žmogus nusprendžia tapti donoru, kad išgelbėtų kito žmogaus gyvybę, reikia paklusti jo valiai. Anot indų bendruomenės, indams religijos teisė taip pat nedraudžia dovanoti savo organus. Tai individualus žmogaus sprendimas.
     Reikia pabrėžti, kad Lietuvoje, kaip ir visur, organai imami tik iš negyvo žmogaus, išskyrus atvejus, kai gyvas žmogus, nesukeldamas grėsmės savo gyvybei ir sveikatai, gali padovanoti vieną inkstą arba dalį kepenų. Bet čia taikomi ir kiti griežti apribojimai, nes organą paaukoti gali tik artimieji (mama, tėtis, brolis, sesuo, seneliai, sutuoktinis). Kai kuriose šalyse vengiama donorystės iš gyvo donoro, nes manoma, kad sveiką žmogų guldyti ant operacinės stalo – nemoralu. Remiamasi tuo, jog ir šiais atvejais pasitaiko atmetimo krizės, paaukotas organas gali būti prarastas, o tuomet dovanojimas ne tik neišgelbėtų paciento, bet ir bereikalingai būtų sužalotas donoras.
     Šiuo metu žymūs visuomenės veikėjai yra linkę propaguoti donorystę. Taip mūsų akyse donorystė pasirodo reikšmingesnė, esame pastūmėti, padrąsinti. Vis dažniau viešose vietose yra kabinami plakatai, kviečiantys duoti kraujo, užpildyti donoro kortelę ar paskirti savo 2 proc. paramą, taip paremiant donorystės propagavimą. Keičiasi požiūriai, dažniau susimąstome, bet svarbiausia yra suprasti, kad donorystė – tai kažkam viltis gyventi: tuomet ir ryžtis lengviau, ir sprendimą priimti yra kur kas paprasčiau.


Sandra Stanytė
VU Socialinio darbo III kurso studentė

Apklausos
Ar žinote, kaip gauti donoro kortelę?
Taip
Ne
Sužinojau šioje svetainėje
Pasirašyk internetu
Donoro kortelė internetu
Socialinis tinklas
Asociacija Donorystė

Reklamuokite taip pat ir savo puslapį
Donoro kortelę turi:
Donoro kortelę yra pasirašę
Rėmėjai ir draugai
LRT
VIP Centras
Vilniaus oro uostas
Eurovaistinė
PrintShop
Studentų farmacininkų draugija
VLmedicina
Reklama
Sapnai.net