„SUDEGIMO“ PAVOJAUS PROFILAKTIKA

     „Sudegimo“ sąvoką 1974 metais sukūrė JAV dirbantis vokiečių kilmės psichoanalitikas Herbertas J. Freudenbergeris, norėdamas apibūdinti socialinėje sferoje dirbančių žmonių fizinį ir psichinį išsekimą. Šiuo metu „sudegimo“ sindromas dar vadinamas chroniško nuovargio sindromu.

     Šis sindromas atsiranda ne per vieną dieną, o ilgainiui. Jis sukelia pavojų susirgti depresija, todėl naudinga žinoti jo požymius bei profilaktikos galimybes.

     „Sudegimo“ sindromo požymiai bei simptomai:

• per didelis pasiaukojimas siekiant tikslo, išsekimas;
• sumažėjęs atsidavimas, nenoras kasdien eiti į darbą, traukimasis nuo kolegų, klientų, kontaktų vengimas;
• emocinės reakcijos (pyktis, irzlumas, kaltė), priekaištai, cinizmas;
• nesugebėjimas susikaupus išklausyti kitą žmogų, atminties, motyvacijos, kūrybiškumo silpnėjimas, mąstymo vangumas, kategoriškumas, priešinimasis bet kokiems pokyčiams;
• drąsos praradimas, abejingumo atsiradimas;
• kaip dvasinių problemų ir negalavimų pasekmė atsiranda fiziniai negalavimai (miego sutrikimai, galvos ir nugaros skausmai, dažni peršalimai, skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimai;
• neviltis.

     Kas linkęs „sudegti“:

• žmonės, kurie įsipareigoja ir aukojasi kitiems, kol profesinio arba asmeninio pobūdžio krūvis tampa nepakeliamas;
• asmenys, dirbantys srityse, kuriose tenka daug bendrauti su žmonėmis (mokytojai, medikai, įvairių krizių centrų ir visuomeninių organizacijų darbuotojai, verslininkai, sekretorės ir t.t.);
• žmonės, kurie turi didelį asmeninio pobūdžio krūvį (vienišos motinos, vieniši tėvai, žmonės, slaugantys namuose sunkų ligonį).

     Galima „sudegimo“ sindromo profilaktika:

• priimkite kitų žmonių paramą ir patarimus;
• apmąstykite savo vertybes: kas jums svarbiausia, kas mažiau svarbu;
• atkreipkite dėmesį į kūno siunčiamus signalus: atraskite laiko pajudėti, atsipalaiduoti, išsimiegoti, sveikai maitintis;
• paskirkite bent vieną vakarą per savaitę mylimam žmogui;
• išplėskite savo horizontą už buto ribų;
• atnaujinkite ir palaikykite ryšius su draugais;
• neidealizuokite darbo ir pakoreguokite darbotvarkę;
• pasidalykite darbo krūviu su kolegomis, šeimos nariais, samdomais specialistais;
• mokykitės ir rizikuokite sakyti „ne“;
• atgaukite humoro jausmą;
• kasdien pradžiuginkite save;
• išdrįskite keisti save ir gyvenimo aplinkybes (santykius, darbą, situacijas);
• stenkitės gyventi laikydamiesi pusiausvyros, apgalvokite savo tempus ir galimybes.