Kontaktai
Mob. 8 600 76666
8 677 66666
info@donoryste.eu
Video
Klipas Donorystė
Interviu su Asociacijos „Donorystė“ prezidentu
Donorystės himnas
Nuorodos
NTB
Nacionalinis kraujo centras
36,6
Lankomumas
Donorystės skandalai: ko Lietuva galėtų išmokti iš vokiečių?
     Policijos tyrėjai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl pastarosiomis dienomis kilusio organų donorystės skandalo Vokietijoje, Leipcigo mieste, kuriame gydytojai apkaltinti manipuliavę kepenų transplantacijų laukiančių pacientų sąrašu. Vokietijos spauda rašo, kad per 2010 – 2012 m. 38 kepenų ligomis sergantys pacientai buvo neteisėtai perkelti į sąrašo viršų, kad jie galėtų greičiau sulaukti transplantacijos. „Vakarų Lietuvos medicina“ primena, kad panašus neteisėto kepenų persodinimo atvejis praėjusių metų rugsėjį įvyko ir Lietuvoje – donoro kepenys Kaune buvo persodintos ne pagal eilę pirmenybę turėjusiai, o kitai pacientei. Kuo panašios ir kuo skiriasi šios dvi istorijos? Vienas skirtumas akivaizdus. Tai – problemos nesprendžiančios, susirūpinimą imituojančios ir negebančios kontroliuoti sveikatos priežiūros procesų Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos reakcija.
 
Žaibiška teisėsaugos reakcija
 
     Kai tik paaiškėjo, kad recipientų sąrašais buvo manipuliuojama, Leipcigo klinikos Organų transplantacijos centro vadovas ir du gydytojai nedelsiant nušalinti nuo pareigų, o prokurorai, nieko nelaukdami, jų atžvilgiu pradėjo ikiteisminius tyrimus. Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Danielis Bahras incidentui tirti subūrė nepriklausomą komisiją, sudarytą iš gydytojų, teisininkų ir medicinos etikos specialistų.
Tai nebe pirmas organų donorystės skandalas šioje šalyje. Dar du ar trys panašaus pobūdžio incidentai 2012 m. iškilo į viešumą Gotingeno, Miuncheno ir Regensburgo ligoninėse.
 
Spauda negaili aštrių žodžių
 
     Donorystės skandalas iškart atsidūrė Vokietijos spaudos dėmesio centre – apie jį, negailėdami karčių žodžių, informuoja visi dideli šios šalies laikraščiai ir portalai. „Leipcigo organų transplantacijų skandalas griauna pasitikėjimą gydytojais“, – rašoma vokiečių savaitraščio „Der Spiegel“ interneto portale. „Tai šokiruoja. Iki šiol maniau, kad transplantacijų tvarka yra skaidri ir atitinka visas taisykles. Nežinau, ar kokį nors vaidmenį šioje istorijoje suvaidino pinigai, bet šiandien teigti, kad to nebuvo, nedrįsčiau“, – minėtam portalui sakė Leipcigo universiteto medicinos padalinio vadovas profesorius Volfgangas Fleigas.
 
     Dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“:
 
     „Padaryta žala tokia didžiulė, kad ją net sunku įvertinti. Akivaizdu, kad tai rūpi ne tik eilėse registruotiems pacientams, kuriems dovanoti organai buvo pavogti. Tai rūpi ir donorams, kurių nepasitikėjimas auga su kiekvienu tokiu paaiškėjusiu manipuliacijos atveju. Donorų padovanotų organų skaičius pradėjo mažėti praėjusiais metais, kaip tik tuomet, kai į viešumą iškilo pirmieji tokių suktybių atvejai. Auga nepasitikėjimas gydytojais, atsakingais už transplantacijų procesus. O juk būtent jie turėtų būti suinteresuoti padaryti viską, kad atlaikytų smūgius savo įvaizdžiui ir transplantacijų procesai vyktų skaidriai.“
 
     Dienraštis „Suddeutsche Zeitung“:
 
     „Organų donorystės sistema visiškai priklauso nuo pasitikėjimo – ar dovanoti organai paskirstomi sąžiningai. Bet kokie sistemos pažeidimai sukelia pasekmes. Tragiška, kad Miuncheno transplantacijos centro atveju visos pastangos priversti sistemą veikti skaidriai atsimušė į sieną. Žinoma, kad dar nuo pavasario pacientų duomenimis buvo manipuliuojama, siekiant pagerinti kai kurių pacientų šansus gauti organus. Keletas centro vadovų galėjo žinoti apie šias manipuliacijas, tačiau nieko neįvyko. O jeigu nežinojo – privalėjo žinoti. Tačiau pasekmių jie kažkodėl nesulaukė. Jungtinėse Amerikos Valstijose transplantacijų centrai netektų licencijų ir būtų uždaryti net ir už kur kas mažesnius pažeidimus. Reikėtų tokių veiksmų imtis ir mūsų šalyje.“
 
O kaip Lietuvoje?
 
     Lyginti šias dvi istorijas – manipuliacijas recipientų sąrašais Vokietijoje ir recipientų eilės pažeidimą Lietuvoje, kai donoro kepenys Kaune buvo persodintos ne pirmenybę turėjusiai, bet kitai pacientei, galima tik labai sąlyginai – dėl didžiulių dviejų šalių, jų sveikatos priežiūros sistemų skirtumų.
     Vokietijoje su transplantacijų pažeidimais susiję gydytojai buvo iškart nušalinti nuo pareigų, o prokurorai jų atžvilgiu pradėjo ikiteisminius tyrimus. Vokietijos sveikatos ministras atvejui tirti subūrė nepriklausomą komisiją.
     Lietuvoje – nieko panašaus. Incidento tyrime teisėsaugos institucijos net nedalyvavo, jį tyrė tik komisija, sudaryta iš „savų“ – Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio transplantacijos biuro, Valstybinių ligonių kasų, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų ir Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikų atstovų.
     Nors komisija nustatė, kad kepenų transplantacija atlikta pažeidžiant recipientų, esančių registre, eilę, Sveikatos apsaugos ministerija galiausiai paskelbė, kad bendros nuomonės nėra, esą greičiausiai kalta netinkama transplantacijų eiliškumo derinimo tvarka, todėl Kauno medikų pasiūlyta nebausti.
 
SAM išvadų objektyvumas abejotinas
 
     Daugiau kaip dešimt metų sveikatos teisės srityje dirbantis teisininkas Vismantas Matulas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) reakciją į incidentą vertina kritiškai. Jo teigimu, kyla pagrįsta abejonė, ar SAM, pati atliekanti vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos ir registre tvarkomų asmens duomenų valdytojos funkcijas, galėjo atlikti tyrimą, kurio metu vertino registre esančių duomenų (recipiento eilės) administravimo teisėtumą bei pagrįstumą.
Pašnekovo teigimu, kitas labai svarbus šios situacijos vertinimo aspektas – viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo principas. „Pažymėtina, jog SAM kartu su aukštąja mokykla (Vilniaus universitetu ir Sveikatos mokslų universitetu) yra šiame ginče dalyvaujančių tiek Santariškių klinikų, tiek Kauno klinikų steigėjas ir dalininkas, todėl išvadų objektyvumu tikrai galima abejoti. Manyčiau, kaip tik todėl ir priimtas sprendimas atlaidžiai vertinti atsakingų asmenų veiksmus, neskiriant jiems jokių sankcijų“, – sako V. Matulas.
     Jis atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų, bet „nepastebėtą“ šios istorijos aspektą. Pasak V. Matulo, nė vienas subjektas, nagrinėjęs šį atvejį, neatkreipė dėmesio į esminę aplinkybę – pačią pacientę, kurios teisės į sveikatos priežiūros prieinamumą (kepenų transplantacijos operaciją) buvo pažeistos, pažeidžiant LR Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 10 d. „Kalbame ne apie kasdienines medicinines procedūras, kurių neatlikus vieną dieną, galima atlikti kitą, be žalos paciento sveikatai. Žinant, jog Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, donorų trūksta, kyla klausimas, ar apskritai laiku atsiras šiai recipientei tinkantis donoras ir bus atlikta reikiama pacientės gyvybę gelbstinti operacija“, – pabrėžia V. Matulas.
 
SAM negeba kontroliuoti procesų
 
     Apibendrindamas situaciją, pašnekovas teigia, kad SAM teiginiai apie nepakankamą donorystės procesų reglamentavimą vertintini kritiškai – jie atskleidžia pačios SAM negebėjimą kontroliuoti sveikatos priežiūros procesų.
     „Kyla retorinis klausimas, kodėl SAM, kaip atliekanti vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos ir registre tvarkomų asmens duomenų valdytojos funkcijas, ir Lietuvoje esant tik dviem transplantacijos centrams, nesugebėjo per tiek metų įvertinti, sureguliuoti ir sureglamentuoti donorystės procesų (paminėtina ir kraujo donorystė). Taigi, jeigu vis dėlto traktuojama, kad donorystės procesai nepakankamai sureguliuoti, atsakomybę turi prisiimti tik sveikatos politiką formuojanti institucija – SAM“, – pabrėžia V. Matulas.
     Tik praėjusių metų gruodžio 28 d., po incidento praėjus beveik trims mėnesiams, Vilniaus apylinkės prokuratūra gavo pačios pacientės, kuriai turėjo būti transplantuotos kepenys, ieškinį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
 
Transplantacijos centrų priešprieša – ne tik Lietuvoje
 
     Apie dviejų didžiausių Lietuvos medicinos centrų – LSMU ligoninės ir VUL Santariškių klinikų konkurencinę priešpriešą žinoma jau seniai. Šios konkurencijos išraiška galima laikyti ir minėtą konfliktą.
     Jeigu Lietuva turi problemų su dviem transplantacijų centrais, ką daryti Vokietijai, kurioje yra 47 tokie centrai? Vokietijos pacientų teisių gynimo organizacijos vadovas Eugenas Brychas, kurį cituoja Didžiosios Britanijos nacionalinis transliuotojas „BBC“, sako, kad „bent pusė Vokietijos transplantacijų centrų turėtų būti uždaryti, siekiant pabaigti žalingą jų konkurenciją“. „BBC“ kalbinti ekspertai pažymi, kad konkurenciją tarp transplantacijų centrų stiprina visame pasaulyje aštriai juntamas donorų stygius.
 
Ką sako teisės aktai?
 
     Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-10-24 nutarimu Nr. 1130 patvirtinti Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registro nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato registro tvarkymo įstaigas, jų teises, pareigas bei funkcijas. Nuostatai nustato, jog vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga ir registre tvarkomų asmens duomenų valdytoja yra Sveikatos apsaugos ministerija, o Registro tvarkymo įstaiga ir registre tvarkomų asmens duomenų tvarkytojas yra Nacionalinis transplantacijos biuras. Taigi funkcijos tarp šių dviejų institucijų, administruojant bei naudojant Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą (toliau – Registras), yra aiškiai atribotos.
     Sveikatos apsaugos ministerija metodiškai vadovauja registrui ir atlieka kitas funkcijas, tarp jų: koordinuoja Nacionalinio transplantacijos biuro darbą, atlieka jo priežiūrą ir užtikriną tinkamą darbą, užtikrina, kad registras būtų tvarkomas vadovaujantis teisės aktais ir t.t. SAM turi teisę rengti ir priimti teisės aktus, susijusius su registro tvarkymu.
     Nacionalinis transplantacijos biuras atlieka šias funkcijas: registruoja registro objektus (donorus, recipientus, jų duomenis ir t.t.), rūpinasi, kad šie duomenys būtų tikslūs ir nuolat atnaujinami. NTB turi teisę reikalauti iš registro duomenų teikėjų (asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų subjektų), kad registro duomenys, jų pakeitimai ir dokumentai būtų tinkamai surašyti, laiku pateikti ir atitiktų susijusių registrų duomenis.
     Kepenų transplantacijos paslaugų teikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-01-19 įsakymu Nr. V-47 patvirtintas Kepenų transplantacijos paslaugų teikimo bei apmokėjimo tvarkos aprašas. Aprašo 13 p. nustatyta, jog konsiliume dalyvaujančių gydytojų gastroenterologų, abdominalinių chirurgų sprendimu pacientas įrašomas į potencialių recipientų, laukiančių kepenų transplantacijos, sąrašą. Gydytojas gastroenterologas teikia duomenis apie potencialų recipientą Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrui.
 
Mindaugas Savickas
„Vakarų Lietuvos medicina“, vlmedicina.lt, 2013-01-07
Atgal  |  Komentarų: 1
Apklausos
Ar žinote, kaip gauti donoro kortelę?
Taip
Ne
Sužinojau šioje svetainėje
Pasirašyk internetu
Donoro kortelė internetu
Socialinis tinklas
Asociacija Donorystė

Reklamuokite taip pat ir savo puslapį
Donoro kortelę turi:
Donoro kortelę yra pasirašę
Rėmėjai ir draugai
LRT
VIP Centras
Vilniaus oro uostas
Eurovaistinė
PrintShop
Studentų farmacininkų draugija
VLmedicina
Reklama
Sapnai.net