Kontaktai
Mob. 8 600 76666
8 677 66666
info@donoryste.eu
Video
Klipas Donorystė
Interviu su Asociacijos „Donorystė“ prezidentu
Donorystės himnas
Nuorodos
NTB
Nacionalinis kraujo centras
36,6
Lankomumas
Organų artimiesiems laukiantys žmonės prašo ir maldų
     Ko griebtis sužinojus, kad artimam žmogui reikia persodinti organą? Melstis, keikti likimą, siūlyti atlygį už organą, nors tai nelegalu? Vilčiai tirpstant, paciento artimieji bando kreiptis į visuomenę prašydami padėti. Vieni taip tikisi paspartinti donoro atsiradimo procesą, kiti – sulaukti nepažįstamųjų maldų, emocinio palaikymo. Yra pasitaikę ir atvejų, kai draugai transplantacijos laukiančiam pacientui rinko piniginę paramą gydymui ir reabilitacijai. Vis dėlto medikai tikina, kad donorystė – savanoriškas, nemokamas, tačiau konfidencialus procesas.
 
Artimieji griebiasi šiaudo
 
     Neseniai kepenų persodinimo laukiančios merginos tėvų išplatintas pranešimas „Skubiai reikalingas kepenų donoras 22-ejų metų merginai“, pasak Nacionalinio transplantacijos biuro, kenkia donorystės idėjai. Jis prieštarauja Lietuvos Respublikos Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatoms: „Gyvo ar mirusio žmogaus audiniai, ląstelės ir organai negali būti civilinių komercinių sandorių objektas. Taip pat draudžiama skelbti apie žmogaus audinių, ląstelių ir organų poreikį arba jų prieinamumą, siekiant finansinės arba panašios naudos.“
     Transplantacijos biuro atstovai pabrėžė, kad gydytojai, kurie pacientui nustato būtinumą transplantacijai, patys privalo visą donorystės ir transplantacijos proceso eigą išaiškinti pacientui ir jo artimiesiems.
     Tiesa, kartais tokios informacijos nepakanka, be to, žmonės turi įvairių su donoryste susijusių baimių ir prisikuria su šiuo reiškiniu susijusių mitų.
     „Pacientų, kurie laukia organų persodinimo, artimieji, būdavo, panašiai elgėsi ir anksčiau – kai papuola į bėdą, griebiasi šiaudo. Buvo ir dainininkui, kuriam reikėjo kepenų transplantacijos, vykdomas pinigų rinkimas. Žmonės nesusipažinę su išsamia informacija. Visos transplantacijos yra nemokamos, donorai už tai negauna pinigų“, – aiškino asociacijos „Donorystė“ vadovas Arminas Bartkaitis, pridūręs, kad dažniausiai ne patys pacientai, o jų artimieji, draugai, norėdami padėti, iš nežinojimo pažeidžia įstatymus.
 
Baimė ir nežinojimas kuria mitus
 
     Pagrindiniai donorystės principai – mirusių ir gyvų donorų organų donorystė yra savanoriška ir nemokama, o informacija apie donorą ir recipientą konfidenciali.
„Lietuvoje yra taikomi du donorystės moduliai: donorystė po smegenų mirties ir gyvoji donorystė. Visą procesą apibrėžia įstatymas. Gydymas, atliekant transplantaciją, yra taikomas, kai ligonio negalima išgydyti kitais medicininiais būdais. Kaip ir kiekvienas gydymas – diagnozės nustatymas, gydymo būdų paskyrimas, jų taikymas, tai yra gydytojų kompetencija. Jei gydantis gydytojas nustato, kad reikalinga transplantacija, tai jis ligoniui ir jo artimiesiems turi suteikti ir informaciją apie galimus transplantacijos būdus.
     Kai kalbame apie gyvąją donorystę, su artimaisiais ir ligoniu apie tai kalbėti turi gydantis gydytojas. Gyvoji donorystė galima tik iš sutuoktinio ir artimų giminaičių – tėvų, vaikų, brolių, seserų – tad gyvo donoro negalima ieškoti viešoje erdvėje“, – sakė Nacionalinio transplantacijos biuro direktorės pavaduotoja Audronė Būziuvienė.
     Kepenų, inkstų gyvoji donorystė taip pat apibrėžta įstatymais, tačiau abi jos skiriasi. „Dalį kepenų galima paaukoti savo vaikui, o suaugusiam žmogui dalies kepenų neužtenka, persodinti galima tik jau mirusio donoro kepenis, – paprastai skirtumą paaiškino A. Bartkaitis. – Kepenys turi visiškai atlikti savo funkcijas, suaugusiam žmogui jų dalis, kokią galima paimti iš gyvo donoro, nepadės. Paprastai kepenų dalis gali būti transplantuojama vaikams“.
     Viešai organų donorų ieškantys artimieji, siūlantys atlygį, šią informaciją pamatę ir įtikėję, kad taip elgtis įprasta, bijantys pritarti donorystei dėl žinių trūkumo žmonės kuria įvairius mitus. „Kažkas pradėjo ieškoti kepenų, kažkam susiformavo nuomonė, kad jas galima nusipirkti. Tai neįmanoma. Be to, negalima bet kam persodinti bet kokio organo – labai svarbus donoro ir recipiento atitikimas“, – sakė asociacijos „Donorystė“ vadovas.
     Lietuvoje kepenų transplantacijos laukia apie 50 žmonių. Per metus kartą ar du donorų kepenys, kurios netinka mūsų šalies piliečiams, iškeliauja į kitas šalis – lygiai taip pat organai iš Latvijos, Estijos prireikus vežami į Lietuvą. A. Bartkaitis atkreipė dėmesį į tai, kad vienas iš mitų, sakantis, jog lietuvių organai „išvežami užsieniečiams“, taip pat kurstomas donorystės proceso nežinančių asmenų.
     Dar viena tradicinė lietuvių baimė – įsigyti donoro kortelę, nes esą tokiu atveju, pakliuvus į reanimaciją, gydytojai nesistengs gelbėti gyvybės. Taip randamas savo baimių pateisinimas iš tiesų neturi pagrindo: tik diagnozavę smegenų mirtį, medikai kreipiasi į Nacionalinį transplantacijos biurą, o šis registre tikrina, ar asmuo yra pareiškęs sutikimą paaukoti savo organus.
 
Padėkos – be adresatų vardų
 
     Informacija apie donorus ir recipientus paprastai būna konfidenciali. Žmogus, kuriam persodintas organas suteikė antrąjį šansą gyventi, gali padėkoti donoro artimiesiems parašydamas laišką. Jį Nacionalinis transplantacijos biuras perduoda donoro artimiesiems, toks abipusis susirašinėjimas gali tęstis – įdomu tai, kad nė viena pusė negauna kitos vardų, pavardžių ar kitų duomenų. Viskas vyksta konfidencialiai.
     Kartais artimieji prašo nepažįstamų žmonių palaikymo ir maldų už sergantįjį. Prieš keletą savaičių socialiniame tinkle „Facebook“ atsirado įrašas: „Mano mamai rugsėjį buvo atlikta kaulų čiulpų transplantacija. Visą rudenį, žiemą darėmės tyrimus, buvo visko – kartais nežymiai pagerėdavo, kartais pablogėdavo... Dabar jau antras mėnuo, kai donoras nelabai nori kovoti su tais nelemtais blastais, kurie dauginasi mamytės organizme.
     Medikai bus atsakingi už gydymą, o jūsų prašau, prisidėkit prie tikėjimo ir maldų. Meldžiu, palinkėkit mums sveikatos, pasimelskit, kad praeitume šį sunkų etapą ir pasveiktume“.
Malda sveikatos linkėti sergančiajai pasiryžusiųjų atsirado nemažai. Tuo metu pritariančių donorystei ir nekuriančių mitų apie ją vis dar trūksta.
 
Rugilė Audenienė aktualijų žurnalistė
Alfa.lt, 2013-03-31
 
http://www.alfa.lt/straipsnis/15112680/Organu.artimiesiems.laukiantys.zmones.praso.ir.maldu=2013-03-31_15-05/#ixzz2PDqVXCKH
Atgal  |  Komentarų: 0
Apklausos
Ar žinote, kaip gauti donoro kortelę?
Taip
Ne
Sužinojau šioje svetainėje
Pasirašyk internetu
Donoro kortelė internetu
Socialinis tinklas
Asociacija Donorystė

Reklamuokite taip pat ir savo puslapį
Donoro kortelę turi:
Donoro kortelę yra pasirašę
Rėmėjai ir draugai
LRT
VIP Centras
Vilniaus oro uostas
Eurovaistinė
PrintShop
Studentų farmacininkų draugija
VLmedicina
Reklama
Sapnai.net