Donoro organų persodinimo operacijos atliekamos tik dviejose šalies ligoninėse, o ligoniai miršta visur. Dovanotus organus medikams tenka gabenti ir lėktuvais, ir automobiliais.
Pažeidė eismo taisykles
Jei kelyje jus pasivys ir specialiais ženklais paprašys pasitraukti į šalikelę ekipažas, lydimas policijos, negalvokite, kad privalote praleisti aukščiausius šalies pareigūnus ar svečius. Gali būti, kad šitaip pagarbą ir pirmenybę jūs suteiksite ypatingam, unikaliam keleiviui – žmogaus širdžiai ar kitam donoro organui.
Šitaip, reikalaujant išskirtinių teisių kelyje, prieš dvi savaites iš Panevėžio į Kauną buvo atgabenti mirusio 36-erių panevėžiečio artimųjų kitiems mirtiniems ligoniams dovanoti organai – širdis ir plaučiai. Mirusysis Donoro kortelės neturėjo.
„Į Panevėžį važiavome Klinikų mikroautobusu be jokių skiriamųjų ženklų. Labai skubėjome, viršijome greitį, todėl nenuostabu, kad policija mus sustabdė“, – pasakojo Kauno medicinos universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas profesorius Rimantas Benetis.
Jis su dar penkiais kolegomis, kardiochirurgais ir anesteziologais važiavo į Panevėžio ligoninę iš mirusio jos paciento išimti donoro organų. Tai padaryti reikia ne mažiau profesionaliai, nei juos įsodinant.
Organai kruopščiai ištiriami
Panevėžio ligoninės gydytojai buvo bejėgiai išgelbėti 36-erių vyro gyvybę, trūkus smegenų kraujagyslei. Visais metodais konstatavę smegenų mirtį, kuri prilygsta žmogaus mirčiai, jie gavo artimųjų sutikimą dovanoti organus ligoniams, kurių gyvybę gali išgelbėti tik transplantacija. Apie tai pranešė Nacionaliniam transplantacijos biurui. Čia yra visos Lietuvos ligonių, laukiančių organų transplantacijos, registras, duomenys apie jų sveikatos būklę. Apie tai, kad atsirado donoro organų, biuras praneša tai gydymo įstaigai, kurioje transplantacijos laukia sunkiausi ligoniai, o jei tokių nėra – ilgiausiai laukiantiesiems.
„Donoro organų būklė būna visapusiškai ištirta“, – patikino Kauno medicinos universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Širdies chirurgijos skyriaus vadovas Povilas Jakuška.
Gydytojas paaiškino, kad ultragarsu ir kitais metodais įvertinama, kaip veikia širdies raumuo bei vožtuvai, kaip jie atlieka savo funkcijas, ar plaučiai pakankamai įsotina kraują deguonimi.
„Širdyje yra keturi vožtuvai. Kartu įvertinama ir širdies raumens funkcija: kaip susitraukinėja atskiros širdies raumens dalys, ar nėra nejudrių zonų, kurios liudija, kad žmogus persirgo miokardo infarktu“, – pabrėžė gydytojas P.Jakuška.
Taip pat atidžiai ištiriami ir kiti donoro organai: inkstai, kepenys. Būna, kad jie nėra sveiki ir netinka transplantuoti, nors mirusiojo artimieji būna priėmę kilnų sprendimą juos dovanoti.
Atgal lydėjo policininkai
Ne mažiau svarbus aspektas už donoro organų būklę – išsaugoti jų funkcijas. Kepenys ir inkstai mažiau reiklūs deguoniui, todėl jų transplantacijos laikas – pusė paros. Širdį reikia persodinti per daug trumpesnį laiką.
Transplantologų duomenimis, maksimalus širdies išemijos laikas yra 5–6 valandos, bet geriausi rezultatai pasiekiami persodinus širdį per tris valandas. Tą laiką ji turi būti ne aukštesnėje kaip keturių laipsnių temperatūroje. Organai transportuojami specialiuose šaldytuvuose. Iš Panevėžio į Kauną donoro širdis ir plaučiai buvo vežami lagaminėliuose su trimis ledų sluoksniais.
Daugiau kaip 120 kilometrų kelią ekipažas su ypatingu bagažu įveikė per 1 val. 10 min. Medikų kelią atgalios lydėjo kelių policininkai, kaip buvo iš anksto numatyta ir sutarta.
„Į Panevėžį išvažiavome 17 val., į Kauną grįžome be dešimties minučių pusė vienuoliktos vakaro. Operaciją baigėme ketvirtą valandą ryto“, – pasakojo gydytojas P.Jakuška, su kolegomis įtemptai dirbęs beveik parą.
To paties donoro kepenis, inkstus ir ragenas iš Panevėžio išsivežė Vilniaus universiteto Santariškių klinikų medikai.
Jei tenka įveikti didesnius atstumus, donoro organai skraidinami sraigtasparniais. Organų transplantacijos atliekamos Vilniaus universiteto Santariškių ir Kauno medicinos universiteto klinikose. Šios dvi gydymo įstaigos yra sudariusios sutartis su šalies karinėmis oro pajėgomis dėl šių paslaugų.
________________________________________
Statistika
Šiemet buvo atlikta 71 inkstų transplantacija, 6 – širdies, 5 – kepenų, 2 – plaučių.
Šiuo metu donoro organų laukia 332 žmonės: 229 – inksto, 3 – plaučių, 34 – širdies, 33 – kepenų, 22 – kasos-inkstų komplekso, 11 – širdies-plaučių komplekso. Iš jų –10 vaikų. Dar 283 žmonės laukia ragenos.
Donoro organo laukiama nuo 3 iki 5 metų. Inksto – vidutiniškai apie 3, širdies – apie 2,4, kepenų – apie 1,7 metų.
Donoro korteles Lietuvoje užpildę 11665 žmonės, iš jų 36 proc. vyrų ir 64 proc. moterų, daugiausia – vilniečių ir kauniečių. Beveik pusė pareiškusiųjų valią po mirties tapti donorais yra iki 30 metų amžiaus.
________________________________________
Kaip įsigyti Donoro kortelę?
Donoro kortelę galima įsigyti užpildžius sutikimą po mirties tapti audinių ir (ar) organų donoru. Tai galima padaryti bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (poliklinikoje, ligoninėje ir kt.) arba šeimos gydytojo kabinete. Norint pasirašyti sutikimą, reikia turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo arba studento pažymėjimą). Prieš pasirašant sutikimą sveikatos ištirti nereikia, apie audinių ir (ar) organų tinkamumą transplantuoti gydytojai sprendžia tik po žmogaus mirties. Pasirašant sutikimą tapti organų donoru, galima pažymėti, kokius organus sutinkate dovanoti: bet kuriuos, visus, išskyrus tam tikrus arba tik tam tikrus. Apsisprendimą dovanoti organus galima pakeisti, tereikės parašyti prašymą Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) direktoriui išbraukti iš Žmogaus audinių ir organų recipientų bei donorų registro. Atsitikus nelaimei ir tapus potencialiu donoru artimieji negalės užginčyti valios, nes pasirašytas sutikimas yra kaip testamentas. Sutikimas registruojamas gydymo įstaigoje ir per tris darbo dienas registruotu laišku siunčiamas į NTB. Žmogaus audinių ir organų donorų bei recipientų registro specialistas užregistruoja sutikimą. Po kurio laiko NTB išsiunčia Donoro kortelę, kaip patvirtinimą, kad esate registruotas valstybiniame donorų registre. Donoro kortelė jos savininkui išsiunčiama registruotu laišku. Ją pametus reikia parašyti prašymą NTB direktoriui ir bus išduotas kortelės dublikatas.
Marijana Jasaitienė
„Kauno diena“, 2009-11-10
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
|
