„Laidotuvių dieną mūsų mieste nebuvo galima nusipirkti boružėlių. Į laidotuves plūstantys žmonės jas tupdė ant gėlių, klijavo ant atlapų. Justina labai mylėjo šį mažytį padarėlį. Dėl to visi norėjo taip su ja atsisveikinti.“ Tokiais žodžiais prasidėjo mūsų pokalbis. Apie iškeliavusį savo vaiką kalbėti yra neapsakomai sunku. Dvidešimtojo gimtadienio nesulaukusi Justina, vienturtis šeimos vaikas, po staigaus ir sunkaus insulto, mirė. Treji metai praėjo nuo tos košmariškos dienos.